Seimas pritarė biudžeto išlaidų mažinimui

Vilnius, gegužės 7 d. Seimas šiandien pritarė pakoreguotiems 2009 m. valstybės ir savivaldybių biudžetams. Atsižvelgus į makroekonomines prognozes, kuriose numatomas didesnis nei tikėtasi ūkio nuosmukis, visų biudžetų (valstybės, savivaldybių, Sodros ir PSDF biudžetų) išlaidos iš viso mažinamos daugiau kaip 3 mlrd. litų. Valstybės biudžeto išlaidos mažinamos 2067,3 mlrd. litų – daugiausia investicinių projektų, institucijų išlaikymo išlaidų ir darbo užmokesčio mažinimo dėka. Taupiau naudojant mokesčių mokėtojų pinigus siekiama įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, išlaikyti valstybės finansinį stabilumą ir vykdyti įsipareigojimus socialiai jautriausiai gyventojų daliai.

Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte numatoma, kad šiemet į nacionalinį biudžetą, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, be ES paramos lėšų įplauks 20 316,5 mln. litų pajamų, t. y. 3922,7 mln. litų, arba 16,2 proc. mažiau, negu buvo patvirtinta 2009 m. plane (2008 m. gruodžio 22 d.).Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3639,5 mln. litų, t. y. 405,5 mln. litų, arba 10,0 proc. mažiau negu patvirtinta 2009 plane.
Valstybės biudžetas
Patobulintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojama, kad į valstybės biudžetą, įskaitant ES paramos lėšas, įplauks 22 879,8 mln. litų pajamų, arba 2567,8 mln. litų mažiau palyginti su patvirtintu 2009 m. planu. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamosbe ES paramos lėšų – 16 462,4 mln. litų. Numatomi 2009 m. valstybės biudžeto asignavimai su dotacijomis iš ES biudžeto sudarys 25 822,2 mln. litų ir bus 1118,0  mln. litų mažesni nei buvo suplanuota (2008-12-15). Valstybės biudžeto deficitas sudarys 2942,4 mln. litų arba 2,9 proc. BVP.
Prognozuojama, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sumažės 1920 mln. litų ir sudarys apie 7417,4 mln. litų. Prognozuojant įvertinta, jog galutinio vartojimo išlaidos 2009 m. nominaliai mažės 8,7 procento, netektys dėl laikinai galiojančių PVM lengvatų (šildymui, vaistams, knygoms ir neperiodiniams leidiniams) sudarys apie 213 mln. litų.
Atsižvelgiant į numatomą 11,2 proc. darbo užmokesčio fondo sumažėjimą, prognozuojama, kad 2009 m. į nacionalinį biudžetą bus gauta 4437,9 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio pajamų, t. y. 468,8 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojamos akcizų pajamos sudaro 3619,5 mln. litų, t. y. 372,4 mln. litų mažiau, nei buvo planuota. Ši prognozė patikslinta pagal akcizais apmokestinamų prekių (alkoholinių gėrimų, tabako ir energetinių produktų) realizacijos pokyčius.
Įvertinus bendras avansinio ir metinio pelno mokesčio mokėjimų prognozes (įmonės paskutinį praeitų metų ketvirtį patyrė daugiau nei 1 mlrd. litų nuostolį) 2009 m. pelno mokesčio pajamų prognozė mažinama 760,6 mln. litų, t. y. iki 2135 mln. litų.
Asignavimai darbo užmokesčiui (įskaitant įmokas Sodrai), išskyrus pedagogų, kultūros, socialinių, sveikatos priežiūros specialistų, statutinių institucijų pareigūnų ir karių darbo užmokestį, sumažinti 162,4 mln. litų. Asignavimai valstybės institucijoms ir įstaigoms bei savivaldybėms sumažinti 782mln. litų.
2009 m. planuotos įmokos į valstybės biudžetą, kurios skiriamos Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, mažinamos 564,9 mln. litų ir skiriamos bendroms biudžeto reikmėms. Realiai minėtos programos lėšos yra mažinamos 153,9 mln. litų, nes 411 mln. litų bus finansuojama numatant papildomai Europos Sąjungos lėšų.
Siekiant sušvelninti finansinius žemdirbių praradimus, susijusius su pieno kainų sumažėjimu, sumažinti socialinę įtampą kaime ir pateisinti žemdirbių lūkesčius, numatoma 106 mln. litų padidinti išlaidas papildomoms tiesioginėms išmokoms ir skirti jas 2009 metų išmokoms už pieną. Atitinkamai buvo sumažintos išlaidos Specialiajai kaimo rėmimo programai, biodegalų gamybos plėtros paramai ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programai.
Patobulintame Valstybės investicijų 2009–2011 programos projekte 2009 metams investicijoms numatoma skirti 3911,2 mln. litų iš valstybės biudžeto lėšų, iš jų 2606,3 mln. litų –  ES paramos lėšų. 2009 m. numatytos skirti valstybės biudžeto lėšos palyginti su 2009 m. patvirtintomis iš viso buvo sumažintos 961,3 mln. litų.
Socialinei apsaugai 2009 m. biudžete numatyta  3056,1 mln. litų, tai 76,7mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Švietimui, įskaitant aukštąsias mokyklas, valstybės biudžete siūloma skirti 2685,4 mln. litų, tai 168,6 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Sveikatos apsaugai 2009 m. biudžete planuojama skirti 2100,1 mln. litų, tai 74,4 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Poilsiui, kultūrai ir religijai planuojama skirti 591,3 mln. litų, tai 116,2 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Gynybai valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 1185,8 mln. litų, arba, palyginti su 2009 m. planu 172,6 mln. Lt mažiau.
Viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai 2009 metų patikslintame valstybės biudžeto projekte numatoma 2008,1 mln. litų, tai 187,7 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Ekonomikai 2009 m. valstybės biudžeto projekte numatoma skirti 6368,3 mln. litų, tai 189,0 mln. litų daugiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Savivaldybių biudžetų pajamos iš visų pajamų šaltinių ir be bendrosios dotacijos kompensacijos valstybės biudžetui sudarytų 6917,3 mln. litų. Savivaldybių biudžetams savarankiškosioms funkcijoms vykdyti bus skiriama 72,29 proc. gyventojų pajamų mokesčio įplaukų. Į savivaldybiųbiudžetus numatoma gauti 3208 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, t.y. 338,9 mln. litų, arba 9,5 proc. mažiau negu buvo prognozuota. Iš viso savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažėja 572,9 mln. litų.
Šių biudžeto pakeitimų apimtis dar nėra pakankama užtikrinti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus, kurį reikia atitikti norint įsivesti eurą. Todėl Vyriausybė šiemet planuoja teikti papildomus biudžeto pakeitimus, kurie valdžios sektoriaus deficitą sumažintų dar apie 2 proc. BVP.
Būtinybė mažinti biudžeto išlaidas grindžiama smarkiai prastėjančiais ekonominiais rodikliais. Gerokai daugiau nei tikėtasi traukiasi paskolų rinka, būsto rinka, mažėja eksportas, vidaus prekyba ir gamyba, o kartu auga nedarbas. Ekonomikos lėtėjimas sukelia dideles įtampas valstybės finansų sistemai. Numatoma, kad dėl sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos ūkio nuosmukis tęsis ir toliau, ūkio atsigavimo tikimasi tik 2011 metais.

Viešųjų ryšių skyrius
Tel.: 2199 376
www.finmin.lt